Prieš keletą metų merdėjusi sliekininkystė šiuo metu sparčiai plečiasi. Skaičiuojama, kad vien pernai sliekų augintojų skaičius šalyje padidėjo 10 kartų. Šiuo metu Lietuvos ūkiuose sliekai gamina tik organines trąšas, kurias graibsto užsienio šalys, tačiau ateityje verslininkai planuoja sliekus auginti ir kosmetikos, farmacijos ar žvejybos pramonei.

Skaityti daugiau »

Vermikompostavimas- procesas, kurio metu sliekai organines medžiagas tokias kaip mėšlas, kanalizacijų dumblas, lapai ir maisto atliekas paverčia žemės pavidalui panašią medžiaga kuri vadinama biohumusu. Vermikompostavimas ir vermikomposto naudojimas siūlo keleta naudų įskaitant mėšlo tvarkymo gerinimą, didinant žemės purumą ir derlingumą, sumažina aplinkos taršą. Vermikompostavimo metu gaminasi šiluma, kurios pagalba pašalinama perteklinė drėgmė vermikomposte, naikina patogeninius mikroorganizmus, piktžolių sėklas. Tinkamai tvarkant vermikompostavimo kaupus, čia gaminasi minimalus kiekis kvapų. Žemės ūkis yra labiausiai tinkamas vermikompostavimui. Visa nauda gaunama iš žemės, atliekos, fermose, sandėliuose, virtuvės atliekos, tai didelis kiekis kuris gali būti perneštas atgal į žemę trąšomis per vermikompostavimą.

Skaityti daugiau »

Individualių namų ir sodų savininkai, ypač rudenį, susiduria su problema: kaip atsikratyti gausybe susidariusių organinių atliekų? Vieni jas tiesiog išmeta į bendrus konteinerius, kiti pasielgia namų ūkiui naudingiau – atliekas kompostuoja. Juk kompostuojant nebetenka rūpintis, kur dėti nupjautą žolę ar kitas žaliąsias atliekas.

Kas yra kompostas?

Kompostavimas yra procesas, kuomet gamta pati perdirba atliekas. Tai prižiūrimas organinių medžiagų skaidymas, kurį atlieka įvairūs mikroorganizmai ir bestuburiai, kaip antai erkės, šimtakojai, vabalai, auslindos, sliekai ir sraigės. Kitaip tariant, kompostas susidaro tada, kai bakterijos, grybai ir kiti bestuburiai minta organinėmis medžiagomis ir jas ardo.

Skaityti daugiau »

Kaip pūvančių lapų ar kitų organinių atliekų krūvą greitai paversti naudinga trąša?

Panevėžio rajone jau dvidešimt metų gėlininkyste besiverčianti Gražina Šimoliūnienė nenuilsdama tikina gėlininkus, sodininkus ir daržininkus, kad raudonieji Kalifornijos sliekai – nepakeičiami talkininkai. „Šie sliekai gali sunaikinti daugybę atliekų ir dar pagaminti vertingų trąšų“, – įsitikinusi moteris.

Skaityti daugiau »

Nuolat tręšiant vien mineralinėmis trąšomis ir naudojant įvairius pesticidus, užteršiamas dirvožemis. Jis pasidaro nebegyvas, panašus į mineralinę vatą, žūva mikroorganizmai. Mažėjant humuso, pesticidai, sunkieji metalai negali virsti nekenksmingais junginiais. Augalams pritrūksta azoto, fosforo, kalio ir mikroelementų. Jie tampa neatsparūs ligoms. Dirvožemis irsta, eroduoja. Jo derlingumą nesunku atstatyti patręšus biohumusu, įleidus sliekų.

Organinės trąšos didina humuso kiekį, jo sugeriamąsias savybes. Šios medžiagos reikalingos mikroorganizmams, bestuburiams gyvūnams, kurie dirvožemį praturtina biocheminiais junginiais, koloidais, fermentais, vitaminais.

Skaityti daugiau »

Kol gyvenau bute, maisto atliekas be gailesčio mečiau į šiukšlių konteinerį. Išsikėlus į nuosavą namą, papelijusios duonos, kopūstų kotų ar bulvių lupenų be naudos išmesti nebekilo ranka. Nusprendžiau – būsiu sąmoninga ir suirstančias organines atliekas kompostuosiu.

Priprašiau vyro nuošalesnėje sklypo vietoje įrengti kompostavimo dėžę ir iš anksto džiaugiausi, kaip ten suverstos atliekos suirs ir taps puikia trąša. Tačiau nuo praėjusios vasaros pildoma dėžė jau pilnutėlė, o jos turinys net ir nesiruošia virsti trąšia žeme.

Skaityti daugiau »

Vermikompostavimas

Vermikompostavimas – procesas, kurio metu sliekai organines medžiagas tokias kaip mėšlas, kanalizacijų dumblas, lapai ir maisto atliekas paverčia žemės pavidalui panašią medžiaga kuri vadinama biohumusu.

Vermikompostavimas ir vermikomposto naudojimas siūlo keletą naudų: mėšlo tvarkymo gerinimą, didina žemės purumą ir derlingumą, sumažina aplinkos taršą. Vermikompostavimo metu gaminasi šiluma, kurios pagalba pašalinama perteklinė drėgmė vermikomposte, naikina patogeninius mikroorganizmus, piktžolių sėklas. Tinkamai tvarkant vermikompostavimo kaupus išsiskiria minimalus kiekis kvapų. Žemės ūkyje susidarančios organinės atliekos – labiausiai tinkamas produktas vermikompostavimui. Iš fermų, sandėlių, virtuvės atliekų gaminami dideli kiekiai vermikomposto gali būti pernešti atgal į žemę gaunamų trąšų, vermikompostuojant organines atliekas, pavidalu.
Vermikompostavimas – tai nėra nauja technologija nei trąšų gamyboje ar pramonėje, nei žemės ūkyje. Dabar, kai žemė nualinta, išsunkta, padaryta didelė žala gamtai, vermikompostavimas įgauna savo svarbą ir populiarumą. Vermikompostavimu galima sumažinti problemas nuotekų, srutų dumblo, komunalinių kietųjų atliekų ir žemės ūkio atliekų surinkimą, perdirbimą ir gražinimą atgal į žemę.

Komposto paruošimas

Kompostas ruošiamas iš anksto, tai yra prieš 2-8 mėnesius. Sliekams auginti reikia paruošti aukštesnę vietą, kad po liūčių netelkšotų vanduo ir galima būtų privažiuoti mašinomis. Taip pat svarbu, kad netoliese būtų sliekų maistui reikalingų atliekų šaltiniai. Kompostas gaminamas iš žemės ūkyje ir pramonėje susikaupusių organinių atliekų: mėšlo, durpių, sapropelio, pjuvenų, šiaudų, popieriaus, kartono, daržovių ir vaisių perdirbimo, mėsos kombinatų, cukraus gamybos, žuvies pramonės atliekų, komunalinio dumblo. Šios atliekos kompostuojamos pašarui ruošti skirtoje aikštelėje.

Ruošiant kompostą – svarbus fermentacijos procesas, kuris priklauso nuo organinių atliekų rūšies bei jų fizinių-cheminių savybių. Jis trunka 2-15 mėnesių. Fermentacijos metu turi būti pakankamai drėgmės bei vykti aeracija. Atliekoms užkaitus iki 60 laipsnių, žūsta kenksmingi dumbliai, grybai ir piktžolių sėklos, greičiau vyksta mineralizavimasis ir humifikavimasis.
Kompostuojama dviem etapais: termofilinis, kai temperatūra dėl anaerobinių bakterijų veiklos pakyla iki 50-60 laipsnių, užtrunka apie 2 savaites, o po to mezofilinis, kai kompostas atvėsta iki 25-35 laipsnių šilumos. Tuomet jis gerai išmaišomas, kad patektų daugiau deguonies ir pasidarytų purus. Ar kompostas tinkamas, sprendžiama iš anglies ir azoto santykio. Jis turėtų būti apie 15-20:1, tai yra anglies 15-20 kartų daugiau nei azoto.
Paruoštas kompostas turi būti perpuvęs arba pusiau perpuvęs. Ar jis tinkamas sliekams, galima sužinoti atlikus tyrimus. Pašaras turi būti: 70-75 proc. drėgmės, pH-6,8-7,2, turintis iki 10 proc. mineralinių medžiagų, ne daugiau kaip 10 proc. geležies oksidų, ne daugiau kaip 25 proc. žalių proteinų, ne daugiau kaip 5 mg/kg druskų, amoniako, sieros oksido, iki 0,5 mg/kg metano. Ruošiant kompostą būtinai reikia apsirūpinti mėšlu, kuris biologiškai aktyvus. Jo visuomet sunaudojama 50-70 proc. visos komposto masės. Geriausiai tinka arklių mėšlas. Jį galima šerti ir gryną, nes jis turi daug celiuliozės. Kitoks mėšlas turėtų būti maišomas atitinkamu santykiu su celiuliozės turinčiomis atliekomis. Komposte sliekams būtinai tikrinama pH, drėgmė, žaliųjų proteinų kiekis, kenksmingi junginiai. Esant per dideliam rūgštingumui, naudojama kreida arba kalkės. Per didelis šarmingumas sumažinamas gausiai laistant arba pridedant kraikinių durpių.

Sliekų zoologija

Slieko kūną sudaro audinių nareliai, primenantys žiedą. Jie dengti ir sujungti kutikula. Skirtingų rūšių sliekai turi 60-120 narelių. Deformuotame priešakiniame narelyje yra apyburnis, pirmajame-slieko burna. Sužeidus priekinę slieko dalį, jis nebesirausia. Sliekai yra judrūs gyvūnai: juda , maitinasi, kai nespaudžia speigai ir ne sausra. Jie gali atsiauginti sužalotą galine dalį, t.y. regeneruoti.

Suaugę Kalifornijos sliekai būna tamsiai rudi. Jauni-balti. Sliekas jau subrendęs, kai atsiranda balnelis. Kalifornijos sliekų balnelis 4-6 mm pločio. Balnelyje ant 15-jo narelio yra vyriškos, o ant 14-jo – moteriškos lyties organai. Slieko odą dengiantis sluoksnis išskiria skystį, kuris apvalo bei drėkina kūno paviršių. Per odą sliekas pašalina skystas medžiagų apykaitos liekanas bei kitas nereikalingas medžiagas. Sliekai kvėpuoja per odą ir angeles. Per visą slieko kūną išsidėstę virškinimo organai: burna, ryklė, stemplė, gurklys ir raumeninis skrandis – priekinėje dalyje, o toliau tęsiasi žarna. Maitindamasis sliekas čiulpia supuvusių organinių medžiagų daleles. Per parą suvartoja tiek maisto, kiek sveria pats, tai yra 1-4 gramus. Organizmas įsisavina 40 proc. maisto, o 60 proc. perdirba ir išskiria grumstelių, kurie vadinami kaprolitais, pavidalu. Slieko kraujotaka uždara. Kraujyje esantis hemoglobinas padeda deguoniui kraujagyslėmis patekti į vidaus organus.
Slieko nervų sistema nesudėtinga: per visą kūną pilvo pusėje yra ganglijų grandinėlė. Slieko nervai ir jutiminės ląstelės jautriai reaguoja į aplinkos dirgiklius, o ypač į šviesą.
Organinėms atliekoms perdirbti tinka kompostiniai sliekai, priskirti Eisenia foetida rūšiai. Jie gali gyventi pūvančioje organinėje masėje. Vermikompostavimui geriausiai tinka raudonųjų Kalifornijos sliekų hibridai, išvesti 1959 metais JAV. Jų morfologinės-fiziologinės yra beveik tokios pačios kaip ir kitų rūšių sliekų.Tačiau jie pasižymi didesniu produktyvumu ir ilgaamžiškumu. Šie sliekai gyvena iki 16 metų. Jie 10 kartų vislesni už paprastus sliekus.

Konsultacijoms verslo planų rengimo, gaunant lengvatinį mikrokreditą, klausimais registruokitės telefonu

+370 699 33373 Vilniuje

Šalyje sparčiai plečiantis ekologiniams ūkiams, didžiulę paklausą turi ekologiškos trąšos (biohumusas).

Jei esate neįgalus (riboto darbingumo) asmuo, susikurkite sau ekologiškų trąšų (biohumuso) gamintojo ir sliekų augintojo darbo vietą, gaudamas negrąžinamą valstybės paramą net iki 32000 Lt.

Pasinaudokite proga gaunant lengvatinį mikrokreditą net iki 86000 Lt ekologiškų trąšų (biohumuso) gamybai.

Sliekų auginimas

SLIEKŲ AUGINIMO TIKSLAI:

1. Sliekai žvejybai;

2. Atliekų perdirbimas;

3. Biohumuso pardavimas.

Dirbti su sliekais negalima išmokti per keletą dienų. Todėl rekomenduojama įsigyti nedidelį sliekų kiekį. Garantuotas stabilus prieauglis prasideda nuo 100,000 veislinių sliekų. Rekomenduojamas kiekis nuo 100 tūkst. iki 3 mln. vienetų. 100 tūkstančių – smulkiems ūkiams, 1 – 3 mln. sliekų – vidutiniams ir stambiems ūkiams. Eksploatacinės sąnaudos tiek mažam, tiek dideliam kiekiui pradinėje stadijoje praktiškai vienodos.
Dauguma žmonių planuoja įsigyti sliekus pavasarį ar vasaros pradžioje. Įsigijus tuo metu sliekus, prarandama beveik pusė šiltojo metų periodo, nes sliekų adaptacija (prisitaikymas) naujam substratui (maistui) vyksta apie  0,5 – 3 mėnesius. Rekomenduojama sliekus įsigyti rudenį arba žiemą. Tam reikalinga nedidelė šildoma patalpa (1mln. sliekų užtenka 10-15 kv. m.). Substratą galima gaminti ir lauke. Įsigijus sliekus šaltuoju metų laiku, jie adaptuojasi naujame substrate ir pradeda daugintis vasario pabaigoje – kovo mėnesio pradžioje. Per tą laiką yra įgyjama patirties darbe su sliekais ir sliekai efektyviai išnaudojami šiltuoju metų laiku, kai jie yra ypač aktyvūs. Sliekų veisimo technologijos priklauso nuo Jūsų pasirinkto sliekų veisimo tikslo. Universalios technologijos nėra. Žinoma, veisiant sliekus žvejybai, jūs vis vien gausite biohumusą, bet mažesnius kiekius ir prastesnės kokybės. Auginant sliekus prekinio biohumuso gamybai, jūs gausite taip pat tam tikrą kiekį sliekų biomasės, kurią galėsite panaudoti žvejybai ir kitoms reikmėms. Veisiant sliekus tik atliekų perdirbimui gausite substratą su sliekais, kurį pradžioje galėsite panaudoti tik gamybos plėtrai.

Konsultacijoms verslo planų rengimo, gaunant lengvatinį mikrokreditą, klausimais registruokitės telefonu

+370 699 33373 Vilniuje

Šalyje sparčiai plečiantis ekologiniams ūkiams, didžiulę paklausą turi ekologiškos trąšos (biohumusas).

Jei esate neįgalus (riboto darbingumo) asmuo, susikurkite sau ekologiškų trąšų (biohumuso) gamintojo ir sliekų augintojo darbo vietą, gaudamas negrąžinamą valstybės paramą iki 32000 Lt.

Pasinaudokite proga gaunant lengvatinį mikrokreditą net iki 86000 Lt ekologiškų trąšų (biohumuso) gamybai.

Nauja organinė trąša – biohumusas

Vermikompostas (biohumusas) – sliekų perdirbtos organinės medžiagos junginys. Šiuo metu šalyje sparčiai kuriantis ekologiniams ūkiams biohumusas turi didžiulę paklausą, kadangi ekologiniuose ūkiuose auginamų augalų negalima tręšti chemijos pramonės gaminiais.

Vermikomposte yra daug makro ir mikro elementų, vitaminų, antibiotikų, fermentų, 18 amino rūgščių bei naudingos mikrofloros. Nustatyta, kad jame būna 40-60% sausos organinės medžiagos, iš kurios 10-12 % humuso, 0,9-3% azoto, 1,3-2,5% fosforo, 1,2-2,5% kalio, 4,5-8% magnio, 0,5-5,1 mg/kg vario, 0,5-2,5% geležies, 60-80 mg/kg magnio, 28-25 mg/kg cinko, ne mažiau kaip 2mg/kg kobalto. Be to, 1 g biohumoso būna iki 20000 milijardų bakterijų. Augalams reikalingi elementai biohumuse yra organiniuose junginiuose. Ypatingai didelę vertę biohumusui suteikia jame esančios huminės rūgštys, kurių būna nuo nuo 5,6 iki 17,6 % sausos medžiagos. Lyginant su mėšlu, biohumusas 100 kartų turi daugiau bakterijų, kurios atstato dirvos gyvybingumą.Biohumuso rūgštingumas yra artimas neutraliam – pH 6,5 – 7,2. Tad įterptas į dirvožemį, trukdo plisti augalų įvairių ligų sukėlėjams. Negana to, biohumuse daug auksinų, heteroauksinų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, gerinančių persodinamų augalų prigijimą, pagreitinančių sėklų dygimą, padidinančių augalų atsparumą ligoms. Tręšti biohumusu linai neserga fuzarioze, bakterioze, antraknoze. Biohumusas – ekologiškai švari trąša, neleidžianti susikaupti nitratams. Be to, jame nėra piktžolių sėklų. Apskritai biohumusas gerina agrochemines, fizines ir biologines dirvos savybes. Jis 10-15 kartų veikmingesnis už kitas organines trąšas. Tad vietoje 30-60 t mėšlo užtenka 2-4 t biohumuso. Jo užtenka 250-300 kg/ha., kai tręšiamas ne visas laukas, o tik eilutės, kur auga augalai. Tręšimo bandymai rodo, kad biohumusas padidina 15-20 proc. žieminių kviečių, 30-40 proc. kukurūzų, iki 20 proc. cukrinių runkelių, 25-30 proc. daržovių, 45-50 proc. bulvių derlių.
Biohumusas gaminamas trimis etapais perdirbant gyvulių mėšlą:
Pirmas etapas – „vartymas“ , – ruošiamas substratas (maistas sliekams). Tai aikštelė patalpų viduje, kur pradinės žaliavos paruošiamos iki reikalingos kondicijos ir sumaišomi visi reikalingi komponentai. Paskui pagal atitinkamą technologiją substratas dedamas į rietuves, kur ir vyksta kompostavimas (fermentacija). Kompostavimas vyksta iki dviejų mėnesių. Per tą laiką masė, kuri supilta į rietuvę, permaišoma prisilaikant technologijos ne mažiau, kaip 8 kartus. Maišoma taip, kad rietuvės „juda“ link paruošto substrato (maisto sliekams) sandėlio. Vienu metu kompostuojama 8-9 rietuvės. Rietuvėse vyksta aerobiniai procesai, skaidosi ir kompostuojasi medžiagos. Gaunasi vienalytė medžiaga – kompostas. Rietuvėse vyksta pakankamai sudėtingi cheminiai ir biologiniai procesai, kurių metu temperatūra pakyla iki +70 laipsnių С. Tokiu būdu paruoštas kompostas yra ekologiškai švarus ir neturintis kvapo maistas sliekams.
Antras etapas – sliekų šėrimas. Tai atskira patalpa, kur iš komposto yra suformuotos lysvės, kuriuose gyvena įveisti sliekai. Sliekai perdirba kompostą iš kurio gaunamas biohumusas. Sliekams perdirbant kompostą į biohumusą reikalingos geros sąlygos. Turi būti sudarytas reikalingas mikroklimatas, neturi būti pašalinių garsų, jais reikia rūpintis, taip kaip naminiais gyvūnais. Sliekai labai reaguoja į aplinkos pokyčius. Pasikeitus mikroklimatui, ar atsiradus pakankamai trikdančiai aplinkai, sliekų produktyvumas sumažėja ir jie perdirba mažesnius kiekius komposto.
Trečias etapas – biohumuso atskyrimas ir fasavimas. Šiame etape žaliavinis biohumusas brandinamas, džiovinamas, sijojamas. Po to biohumusas yra pakuojamas į atitinkamą tarą. Biohumuso kokybė labai priklauso būtent nuo šiame etape atliktų darbų.

Konsultacijoms verslo planų rengimo, gaunant lengvatinį mikrokreditą, klausimais registruokitės telefonu
+370 699 33373 Vilniuje

Šalyje sparčiai plečiantis ekologiniams ūkiams, didžiulę paklausą turi ekologiškos trąšos (biohumusas).
Jei esate neįgalus (riboto darbingumo) asmuo, susikurkite sau ekologiškų trąšų (biohumuso) gamintojo ir sliekų augintojo darbo vietą, gaudamas negrąžinamą valstybės paramą net iki 32000 Lt.
Pasinaudokite proga gaunant lengvatinį mikrokreditą net iki 86000 Lt ekologiškų trąšų (biohumuso) gamybai.

ĮSTAIGA KONSULTUOJA VISUS SUBSIDIJŲ GAVĖJUS (ASMENIS, ĮMONES, SOCIALINES ĮMONES) VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ IR VISŲ REIKALINGŲ ATASKAITŲ RENGIMO KLAUSIMAIS, PARENGIA VISUS REIKALINGUS DOKUMENTUS IR ATASKAITAS.