Sraigininkystė

Vynuoginė sraigė (lot. Helix pomatia, vok. Weinbergschnecke) – 4-5 cm dydžio pilvakojų (Gastropoda) klasės moliuskas. Kiautas su 4-5 apvijomis, įvairiais atspalviais ir 3-5 neaiškiomis juostelėmis. Pati sraigė didelė, nuo rudos iki pilkos spalvos, su labai plačia koja, kūno paviršius raukšlėtas. Vynuoginė sraigė dar vadinama Burgundiška sraige, kamuolinė sraige, Romos sraige, mėnulio sraige, valgomąja sraige. Sraigė užauga per 12-18 mėnesių. Laisvėje išgyvena iki 7 metų, o nelaisvėje- iki 12 m. Švedijoje užregistruota sraigė, išgyvenusi 35 metus. Deda 30-80 kiaušinėlių. Vynuoginė sraigė yra hermafroditė. Suaugęs individas sveria 22-45 gr, o jauniklis- 0,25-0,40 gr.

Randama krūmuose, parkuose, retuose miškuose, soduose ant medžių. Minta kai kuriais žemesniaisiais grybais ir kerpėmis bei apie 30 Lietuvoje augančių augalų rūšimis. Tačiau labiausiai mėgsta kiaulpienes bei dilgėles. XVIII a. (šaltinis: „Visuotinis Enciklopedinis Žodynas“, 1288 puslapis) į Lietuvą vynuoginės sraigės buvo atvežtos iš Prancūzijos ir išplatintos didesnių dvarų parkuose ir miškuose, todėl ir dabar dažnai aptinkamos.

Daug išsamios informacijos apie sraigių auginimą rasite čia:
www.sraige.projektas.lt – Nacionalinės vynuoginių sraigių augintojų asociacijos tinklalapis

Informacija ruošiama

Konsultacijoms verslo planų rengimo ir darbo vietų kūrimo neįgaliesiems, gaunant valstybės paramą, klausimais registruokitės telefonu
+370 699 33373 Vilniuje

Jei esate neįgalus (riboto darbingumo) asmuo, susikurkite sau sraigių augintojo darbo vietą, gaudamas negrąžinamą valstybės paramą net iki 32000 Lt.