Prieš keletą metų merdėjusi sliekininkystė šiuo metu sparčiai plečiasi. Skaičiuojama, kad vien pernai sliekų augintojų skaičius šalyje padidėjo 10 kartų. Šiuo metu Lietuvos ūkiuose sliekai gamina tik organines trąšas, kurias graibsto užsienio šalys, tačiau ateityje verslininkai planuoja sliekus auginti ir kosmetikos, farmacijos ar žvejybos pramonei.
Individualių namų ir sodų savininkai, ypač rudenį, susiduria su problema: kaip atsikratyti gausybe susidariusių organinių atliekų? Vieni jas tiesiog išmeta į bendrus konteinerius, kiti pasielgia namų ūkiui naudingiau – atliekas kompostuoja. Juk kompostuojant nebetenka rūpintis, kur dėti nupjautą žolę ar kitas žaliąsias atliekas. Kas yra kompostas? Kompostavimas yra procesas, kuomet gamta pati perdirba atliekas. Tai prižiūrimas organinių medžiagų skaidymas, kurį atlieka įvairūs mikroorganizmai ir bestuburiai, kaip antai erkės, šimtakojai, vabalai, auslindos, sliekai ir sraigės. Kitaip tariant, kompostas susidaro tada, kai…
Kaip pūvančių lapų ar kitų organinių atliekų krūvą greitai paversti naudinga trąša? Panevėžio rajone jau dvidešimt metų gėlininkyste besiverčianti Gražina Šimoliūnienė nenuilsdama tikina gėlininkus, sodininkus ir daržininkus, kad raudonieji Kalifornijos sliekai – nepakeičiami talkininkai. „Šie sliekai gali sunaikinti daugybę atliekų ir dar pagaminti vertingų trąšų“, – įsitikinusi moteris.
Nuolat tręšiant vien mineralinėmis trąšomis ir naudojant įvairius pesticidus, užteršiamas dirvožemis. Jis pasidaro nebegyvas, panašus į mineralinę vatą, žūva mikroorganizmai. Mažėjant humuso, pesticidai, sunkieji metalai negali virsti nekenksmingais junginiais. Augalams pritrūksta azoto, fosforo, kalio ir mikroelementų. Jie tampa neatsparūs ligoms. Dirvožemis irsta, eroduoja. Jo derlingumą nesunku atstatyti patręšus biohumusu, įleidus sliekų. Organinės trąšos didina humuso kiekį, jo sugeriamąsias savybes. Šios medžiagos reikalingos mikroorganizmams, bestuburiams gyvūnams, kurie dirvožemį praturtina biocheminiais junginiais, koloidais, fermentais, vitaminais.
Kol gyvenau bute, maisto atliekas be gailesčio mečiau į šiukšlių konteinerį. Išsikėlus į nuosavą namą, papelijusios duonos, kopūstų kotų ar bulvių lupenų be naudos išmesti nebekilo ranka. Nusprendžiau – būsiu sąmoninga ir suirstančias organines atliekas kompostuosiu. Priprašiau vyro nuošalesnėje sklypo vietoje įrengti kompostavimo dėžę ir iš anksto džiaugiausi, kaip ten suverstos atliekos suirs ir taps puikia trąša. Tačiau nuo praėjusios vasaros pildoma dėžė jau pilnutėlė, o jos turinys net ir nesiruošia virsti trąšia žeme.