Lietuviški sliekai – ir kosmetikos bei farmacijos pramonei

Lietuviški sliekai – ir kosmetikos bei farmacijos pramonei

Prieš keletą metų merdėjusi sliekininkystė šiuo metu sparčiai plečiasi. Skaičiuojama, kad vien pernai sliekų augintojų skaičius šalyje padidėjo 10 kartų. Šiuo metu Lietuvos ūkiuose sliekai gamina tik organines trąšas, kurias graibsto užsienio šalys, tačiau ateityje verslininkai planuoja sliekus auginti ir kosmetikos, farmacijos ar žvejybos pramonei.

Apleistoje fermoje pastatytose vermiložėse nepailstamai darbuojasi apie 3 milijonai sliekų. Maitindamiesi žemės ūkio ar pramoninėmis organinėmis atliekomis, jie gamina biohumusą arba sliekų žemę.

Jų savininkas sako, kad iš pradžių domėjosi triušių ar kailinių žvėrelių auginimu, tačiau internete aptikęs informaciją apie sliekus, nutarė imti šio verslo.

Jis tikisi, kad rudenį investuotos lėšos atsipirks iki vasaros. Pirmąją partiją – 20 tonų biohumuso – žada parduoti jau kovą, o verslą ateityje tik plėsti.

„Šiuo metu yra 24 vermiložės, taigi bus 24 kubiniai metrai vermikomposto. Už trijų mėnesių bus 48 ir taip toliau, taigi geometrinė progresija jau prasideda“, – teigė sliekų augintojas Darius Aperavičius.

Per ekonominį pakilimą beveik išnykusi verslo šaka, anot sliekų augintojų asociacijos, atsigauna krizės laikotarpiu. Esą ankščiau žmonės rinkdavosi pelningesnį ir greitesnę naudą duodantį verslą, pavyzdžiui, statybas. O pastaraisiais metais vis daugiau žmonių domisi sliekininkyste. Skaičiuojama, kad per praėjusius metus augintojų skaičius išaugo net dešimt kartų – iki 40 tiek pavienių ūkininkų, tiek įmonių.

Esą tam įtakos turėjo ne tik ekonominis nuosmukis, bet ir augantis žmonių susidomėjimas švariomis trąšomis ir ekologija.

„Žmonės turi ūkius, turi kažkas triušių, kažkas karvių, turi mėšlo, kuris kieme problema. Tam, kas linkęs į verslą, čia labai geras būdas išspręsti tą problemą ir dar pinigėlių uždirbti“, – tvirtina Sliekų augintojų asociacijos prezidentas Gintaras Šimkus.

Šiuo metu apie 80 proc. Lietuvos sliekų augintojų pagaminamo biohumuso iškeliauja į užsienį. Pirkėjai – Italija ir Prancūzija, kuriose sliekų žemė naudojama daržininkystėje, gėlininkystėje ir vynuogynuose.

Anot augintojų, eksportuoti biohumusą labiau apsimoka, nes užsienyje jo kaina – 600 eurų už toną, o Lietuvoje – vos 750 litų. Be to, Europos rinka esą nepasotinama, todėl organinių trąšų paklausa kasmet auga.

Tačiau sliekininkai nežada apsiriboti vien jų gamyba.

„Ateityje planuojama sliekus auginti žvejybai, yra galimybės juos auginti ir kosmetikos, farmacijos pramonei. Daug tyrimų yra dėl slieko poveikio žmogaus organizmui“, – kalbėjo įmonės „Verdetera“ direktorius Vaidas Zagis.

Sliekų augintojai sako, kad Lietuvoje kol kas tik formuojasi biohumuso naudojimo kultūra, tačiau neabejoja, kad po penkerių metų jo paklausa šalyje išaugs maždaug 20 kartų.

Jevgenijus Bardauskas, LTV “Panorama”, www.lrt.lt

2011 sausio mėn. 10 d.


Komentarai išjungti.