Neįgaliųjų integracija – akių dūmimas

Neįgaliųjų integracija – akių dūmimas

Socialinės atskirties mažinimas – politikų demagogijose dažnas žodis. Valdžia, vis kalbėdama apie pažeidžiamas visuomenės grupes, nepamiršta pasipuikuoti milijonais litų, skirtų efektyvesnei integracijai. Tačiau didžioji dalis jų, pasak ekspertų, yra iššvaistoma veltui.

Šiuo metu Lietuvoje priskaičiuojama virš ketvirčio milijonų piliečių, turinčių nedarbingumo pažymėjimus. Per trejus pastaruosius metus įvairioms neįgaliųjų integracijos programoms buvo skirta 75 milijonai litų. Tačiau neįgaliesiems verslus padedantis kurti VšĮ„Alternatyvus verslas“ konsultantas Darius Malinauskas tikina, kad šie pinigai švaistomi neefektyviai.

Per metus šimtui neįgaliųjų padėjęs panaudoti valstybės siūlomą paramą verslui steigti vyriškis teigia, kad valstybė nėra suinteresuota verslių žmonių iniciatyvomis, kuomet neįgaliųjų tarpe tokių entuziastų – apstu.

Kokias galimybes siūlo valstybė neįgaliesiems, norintiems kurti verslą?

Galimybė yra, tačiau galėtų būti kur kas didesnė. Šiuo metu iš Darbo biržos įmanoma gauti 32 tūkstančius litų  paramą, tačiau kiekviena teritorinė darbo birža skiria skirtingą jų skaičių. Pavyzdžiui, šiemet Kaune tebuvo skiriamos dvi paramos, Utenoje trys, o Vilniuje aštuoniolika.

Kasmet skiriama po keliasdešimt milijonų litų darbo biržos organizuojamiems apmokymams, profesiniams kursams, tačiau darbo vietos negarantuoja. Pagal 2007-2009 metų programas buvo paskirta 50 milijonų litų. Paskaičiavus – kiekvienam neįgaliajam po 45 tūkstančius. Gauni kursų baigimo pažymėjimą, o realios naudos – jokios.

Ar nebuvo bandyta keisti programos prieritetų?

Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys ne kartą kritikavo tokiais kiekiais švaistomus pinigus. Tačiau ir vėl 2010 metais skirti 25 milijonai – identiškoms, skambiai pavadintoms programoms. Šiuos pinigus išsidalina įvairius kursus, apmokymus organizuojančios įmonės.

Kokiais būdais, jūsų nuomone, neįgaliųjų integracija turėtų būti vykdoma?

Planas labai aiškus ir paprastas: pinigus nukreipti į motyvuotus ir verslui pasiruošusius bei pajėgius asmenis. Per metus šimtui padėjau įsteigti nuosavą verslą ir nei vienas jų nesubankrutavo – kiekvienas veikia sėkmingai, puikiai save išlaiko.

Kuo siūlote užsiimti?

Priklauso nuo neįgalumo lygio. Aklieji dažniausiai steigia masažo kabinetus. Realiai masažistas per mėnesį gali sau pasilikti ir tris tūkstančius litų. Net ir nieko neveikdamas bent pusę sumos sugeba užsidirbti.

Tarp neįgaliųjų populiaru triušių auginimas, bitininkystė, IT paslaugų teikimas, pažįstu ir muzikantų.

Ar dabartinė integracijos politika neryškina socialinės atskirties?

Galima sakyti, kad taip. Tuo tarpu individualus verslas leidžia efektyviai įsilieti į visuomenę. Per eilę metų suformuota valdžios politika išugdė veltėdžių kartą, kurie įpratę gauti ir nesiekia prisidėti prie realaus projekto kūrimo. Buvusios milžiniškos bedarbių pašalpos ir minimalios algos santykis skatina nieko neveikti. Neįgaliesiems naudotis valstybės pinigais taip pat palanku. Tačiau su menkesne negalia gali sėkmingai rūpintis nuosavu verslu.

Ar neįgalieji, kurdami individualius verslus, susiduria su biurokratiniais sunkumais?

Ne iš vieno girdėjau, kad darbo biržoje atkalbinėja nuo verslo steigimo. Būna, pinigai laikomi ir niekam nenaudojami. Arba „rezervuojami“ draugams, pažįstamiems.

Darbo biržos darbuotojams tiesiog trūksta kompetencijos šitokių planų aptarnavimui. Žymiai lengviau niekuo nesidomėti, nedaryti ir metų pabaigoje pademonstruoti, kad sutaupyta keliasdešimt litų – iš tų pačių paramoms skirtų pinigų.

Atsiranda darbdavių, įdarbinančių neįgaliuosius, kad galėtų pasinaudoti lengvatomis ar pasisavinti pinigus. Kaip tai vertinate?

Neįgalaus asmens darbo vieta gali būti kompensuojama iki 60 procentų, tad vos ne visą atlyginimą sumoka valstybė, tuo metu darbdaviui žmogus nieko nekainuoja.

Būna, kad darbdaviai „dėl vaizdo“ įdarbina asmenis su negalia ir savinasi pinigus. Tačiau tai – pačių darbdavių sąžinės reikalas. Dar nesukurtas efektyvus kontrolės mechanizmas.

Ar didėja sveikųjų iniciatyvos, siekiant integruoti žmones su negalia?

Žinoma, tačiau šie procesai galėtų vykti kur kas greičiau ir efektyviau.

Pastaruoju metu vis steigiasi socialinės įmonės, teikiančios valymo paslaugas. Šios, įdarbinusios neįgaliuosius, gali pasiūlyti pigesnę nei rinkos siūlomą paslaugą. Tokios įmonės naudingos visoms trims pusėms, tačiau iniciatyvos nėra sveikintinos.

Ar neįgalieji pasižymi verslumu?

Jei tarp sveikųjų individualia veikla užsiima 7-8 procentai žmonių, tai tarp neįgaliųjų jų dvigubai daugiau. Jie labiau linkę kovoti už savo būvį. O sveikas nevertina savo sveikatos, tada ir gimsta visokios tinginystės.

2010.12.04

Laura Kupriščenkaitė

INTERNETE:http://www.balsas.lt/naujiena/514258/neigaliuju-integracija-akiu-dumimas

Komentarai išjungti.