Obuolio graužtuką atiduok sliekams

Obuolio graužtuką atiduok sliekams

Kol gyvenau bute, maisto atliekas be gailesčio mečiau į šiukšlių konteinerį. Išsikėlus į nuosavą namą, papelijusios duonos, kopūstų kotų ar bulvių lupenų be naudos išmesti nebekilo ranka. Nusprendžiau – būsiu sąmoninga ir suirstančias organines atliekas kompostuosiu.

Priprašiau vyro nuošalesnėje sklypo vietoje įrengti kompostavimo dėžę ir iš anksto džiaugiausi, kaip ten suverstos atliekos suirs ir taps puikia trąša. Tačiau nuo praėjusios vasaros pildoma dėžė jau pilnutėlė, o jos turinys net ir nesiruošia virsti trąšia žeme.

Panevėžio rajone, Ėriškiuose, gyvenanti gėlininkė Gražina Šimoliūnienė įsitikinusi: tokiais atvejais puikiausi pagalbininkai – raudonieji Kalifornijos sliekai. Jie visas organines atliekas paverčia ekologine trąša – biohumusu.

Jau dvidešimt metų gėlininkyste užsiimanti 57 metų G.Šimoliūnienė anksčiau žemę, reikalingą gėlių, daržovių daigams auginti, pirkdavo ne maišais, o sunkvežimiais.

Bet padėtis pasikeitė, kai naujovėmis besidominti moteris prieš dešimtmetį išgirdo apie raudonuosius Kalifornijos sliekus.

Iš pradžių niekaip neradusi, kur šių padarėlių įsigyti, per vargus jų gavo iš vienos panevėžietės. Šiai Kalifornijos sliekų kažkas buvo atvežęs iš užsienio.

Nuo tada G.Šimoliūnienės ūkyje įvyko lemtingas lūžis – gėlininkė nebeperka nei žemės, nei trąšų. Be to, nebereikia sukti galvos, kur dėti namų ir daržo atliekas.

Tiesa, iš pat pradžių naujieji augintiniai ėriškietę buvo ne juokais išgąsdinę. Suleidusi į komposto dėžę, ji nepagalvojo, kad sliekams reikia nuolat įmesti ėdesio. Todėl po kiek laiko pasikapsčiusi po kompostą, ji nerado nė vieno slieko.

Ir koks nustebimas G.Šimoliūnienės laukė, kai netoliese esančiame darže pajudinusi sumestos pūvančios žolės krūvelę, ji pamatė ten knibždėte knibždančių šių gyvių. Pasirodo, negaudami ėdesio, Kalifornijos sliekai išsiruošė jo ieškoti.

Raudonieji Kalifornijos sliekai yra įprasto slieko (lot. Eisenia Foetida) hibridas. Juos 1959 metais išvedė Jungtinių Amerikos Valstijų Kalifornijos universiteto mokslininkai.

Palyginti su kitais giminaičiais, raudonieji Kalifornijos sliekai – tikri monstrai: gyvena 4 kartus ilgiau (iki 16 metų) ir yra 10 kartų vislesni – vienas sliekas per metus atsiveda 1500 palikuonių.

Šie sliekai gali gyventi esant 4-40 laipsnių temperatūrai. Aktyviausi būna esant 15-25 laipsnių temperatūrai. Tuomet per parą sliekai suėda ėdesio du kartus daugiau, nei patys sveria.

Tiesa, sakyti „suėda“ galima tik su išlyga.

Sliekai neturi dantų, o minta tiesiog čiulpdami supuvusių organinių medžiagų daleles.

Todėl jiems tinkamiausias minkštas ėdesys – jau papuvęs arba pamirkytas skystyje.

Suaugę Kalifornijos sliekai dauginasi kas 7 dienas. Jie yra hermafroditai – turi ir moteriškus, ir vyriškus lyties organus, o dauginasi kryžminiu būdu.

Slieko viduje susidariusiame kokone jaunikliai užauga per 14-20 dienų.

Iš kokono išsiritę jaunikliai būna baltos spalvos, po 5-6 dienų įgauna rausvą atspalvį, o dar po 15-20 dienų pasidaro raudoni. Jaunikliai lytiškai subręsta per 90 dienų.

Amerikiečių mokslininkų viltys, kad šis sliekų hibridas padės tvarkant atliekas, išsipildė su kaupu. Raudonieji Kalifornijos sliekai sėkmingai gali perdirbti įvairiausias organines medžiagas – mėšlą, kanalizacijų dumblą, žemės ūkio, maisto pramonės atliekas.

G.Šimoliūnienės teigimu, sliekai nėra išrankūs.

Juos drąsiai galima šerti visomis atliekomis nuo stalo: obuolių graužtukais ar puvėsiais, citrusinių vaisių ir bananų žievėmis, bulvių lupenomis, kavos ir arbatos tirščiais, kitomis panašiomis gėrybėmis.

Bet sūrias silkių atliekas iš pradžių reikėtų pamirkyti vandenyje, o agurkų sūrymo bei kitų aštraus skonio skysčių geriau nepilti.

Įveisus sliekų nebereikės sukti galvos, kur dėti nupjautą žolę, nudžiūvusius gėlių stiebus, sugrėbtus lapus, smulkias šakeles. Tik storų šakų sliekai nesudoroja.

Augintiniams reikalingi susmulkinti kiaušinių lukštai, nes jie nemėgsta rūgštaus substrato.

Sliekai jiems būtinos celiuliozės gaus, jei įmesite sudrėkintų popierinių rankšluosčių, vienkartinių servetėlių ar tualetinio popieriaus atplaišų.

Kaip celiuliozės šaltinis tinka ir pjuvenos, perpuvęs paukščių, karvių arba arklių mėšlas (pastarasis gali būti ir šviežias).

Kalifornijos sliekai naudingi ne tik dėl to, kad greitai perdirba atliekas.

Jų organizmas pasisavina 40 procentų ėdesio, o likusius 60 perdirba ir pašalina lauk smulkių grumstelių pavidalu. Taip pagaminamas biohumusas, dar vadinamas verikompostu.

Mokslininkai ištyrė, kad biohumuse gausu makro ir mikroelementų, augalų augimą bei atsparumą ligoms skatinančių medžiagų, vitaminų, aminorūgščių, naudingos mikrofloros.

Nustatyta, kad net nualintas, „mirusias“ dirvas įmanoma paversti derlingomis, ketverius metus įterpiant į hektarą po 3 tonas biohumuso. Palyginti su mėšlu, biohumusas turi 100 kartų daugiau bakterijų, kurios atkuria dirvos gyvybingumą.

Biohumusą galima naudoti ne tik kaip terpę augalams auginti, bet ir juo tręšti gėles, daržoves.

Pasak G.Šimoliūnienės, pusę kibiro biohumuso reikia užpilti tokiu pat kiekiu vandens ir palaikyti porą savaičių. Vėliau šiuo tirpalu galima laistyti augalus.

Daug metų gėles ir daržoves auginanti moteris įsitikino, kad biohumuse pasodinti ar juo tręšiami augalai tiesiog veša. Štai pernai viena biohumuse auginama ir tręšiama G.Šimoliūnienės hortenzija pilte apsipylė žiedais. Ant krūmo sužydo net 80 kekių žiedų.

Sliekus gėlininkė augina didelėje, maždaug 8 kvadratinių metrų komposto dėžėje, padalintoje į tris dalis.

Vienoje pusėje pilamos naujos atliekos, viduryje supiltas kompostas, kuriame dar darbuojasi sliekai, o likusią dalį užima jau pagamintas biohumusas.

Kai vidurinėje krūvoje nebeliks maisto medžiagų, sliekai persikels į gretimą, o biohumusą bus galima naudoti savo reikmėms.

Daug sliekų G.Šimoliūnienė palieka komposto krūvoje ir žiemoti. Tik prieš žiemą įmeta daugiau ėdesio ir apkloja šiaudais bei polietilenine plėvele.

Sliekai peržiemoti gali ir patalpoje, kur yra pliusinė temperatūra. Tokiais atvejais rekomenduojama juos apgyvendinti plastikiniame ar mediniame inde, kurio dugne yra skylučių drėgmei pašalinti.

Šį indą reikėtų įstatyti į nekiaurą indą.

Ten subėgantį skystį galima panaudoti gėlėms laistyti. Šiltai laikomus sliekus reikėtų nuolat pašerti, o indo viršų aprišti daržo plėvele, kad jie nepabėgtų.

Didžiausi Kalifornijos sliekų priešai

Kurmiai. Sliekai yra jų delikatesas, tad juos aptikę gali išgaudyti visus. Todėl komposto dėžės dugne reikėtų įtiesti tankų metalinį tinklelį.

Kaitri saulė. Sliekai nemėgsta tiesioginės saulės, todėl komposto dėžę geriausia laikyti pusiau pavėsyje.

Šaltis. Žiemą komposto krūvą, kur gyvena sliekai, reikėtų uždengti šiaudais ir polietileno plėvele.

Drėgmės trūkumas ir perteklius. Jei vieta, kur gyvena sliekai, bus visą laiką įmirkusi, jie neišliks gyvi. Tačiau sliekams kenkia ir sausra. Karštomis dienomis kompostą reikia palaistyti.

Sliekai – papildomas verslas

G.Šimoliūnienė dalį sliekų atvėsus orams taip pat perkelia į kubilus ir laiko šildomame šiltnamyje. Jie skirti pirkėjams, panorusiems įsigyti šių pagalbininkų žiemą ar ankstyvą pavasarį. Pas ėriškietę pirkti Kalifornijos sliekų žmonės važiuoja ne tik iš aplinkinių rajonų, bet ir Žemaitijos, Vilniaus krašto.

G.Šimoliūnienės teigimu, Lietuvoje prekiaujančių Kalifornijos sliekais entuziastų tėra vienetai, o norinčiųjų jų įsigyti vis daugėja.

Saują sliekų gėlininkė parduoda už 5 litus. Prekyba sliekais nėra pagrindinis G.Šimoliūnienės pragyvenimo šaltinis. Daugiausia moteris namie, turguose, mugėse prekiauja savo augintais dekoratyviniais augalais. Jai labiausiai padeda vyras Albinas.

Kadangi sutuoktinių užauginti keturi vaikai pasirinko kitas profesijas, G.Šimoliūnienė tikisi ilgametę gėlininkės patirtį perduoti kursų, kurie netrukus bus organizuojami, lankytojams.

Rasa STUNDŽIENĖ, LR korespondentė

Komentarai išjungti.