Savas verslas – puiki išeitis

Savas verslas – puiki išeitis

Savo verslo kūrimas – patrauklus, bet kartu ir bauginantis sumanymas. Jam įgyvendinti reikia ir nemažai lėšų, ir perspektyvios verslo idėjos, ir gaminių ar paslaugų realizavimo rinkos. Darbo vietą susikurti neįgaliajam padeda valstybė, jo pradžiai skirdama gana solidžią finansinę paramą. Tačiau jai gauti reikia atlikti nelengvus „namų darbus“ – parengti verslo planą, pagrįsti jo ekonominę naudą, pateikti pluoštą įvairių kitų dokumentų. Pastaruoju metu neįgaliesiems į pagalbą vis dažniau ateina jų kolegos – konsultavimo verslu užsiimantys tokie pat neįgalūs žmonės, kurie patys jau pramynė visus verslo kūrimo kelius ir geba suteikti kvalifikuotą pagalbą.

Patirtis padėjo atrasti savo veiklos nišą
Daugelį maloniai nuteikianti snieginga žiema „Europosprojektai.lt“ konsultantui Dariui Malinauskui didelių sentimentų nekelia. Būtent šis metų laikas susijęs su prieš 3-ejus metus vyriškio patirta trauma. Nelaimė įvyko slidinėjant. Leidžiantis nuo kalno susiklostė tokia situacija, kad akimirksniu teko apsispręsti, ar šliuožti pirmyn ir sužaloti netikėtai priešais atsiradusią merginą, ar nesaugiai sukti į šoną. Darius pasirinkto antrojo varianto pasekmė – sulaužyti du stuburo du slanksteliai. Visa laimė, kad traumos metu stuburo nervai buvo tik stipriai patempti, užspausti, bet nenutraukti. 40 proc. darbingumo lygis – toks verdiktas laukė vyriškio po ligoninėje, reabilitacijoje praleistų gydymosi mėnesių.
Jaunas, energijos kupinas vyriškis Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto fakultete buvo baigęs ekonomikos mokslus, dirbęs Prezidento kanceliarijos Informacinių technologijų skyriuje, po to – vyriausiuoju specialistu Nacionalinėje mokėjimo agentūroje. Beje, čia Darius sukaupė vertingos darbo su įvairiais projektais patirties.
Tiesa, nelaimingo atsitikimas D.Malinauską užklupo tuomet, kai keisti darbą besirengiantis vyriškis niekur nedirbo, buvo užsiregistravęs Darbo biržoje. Tačiau kaip tik ši aplinkybė jam išėjo į naudą. Sužinojęs apie galimybes neįgaliesiems kurti savo verslą ir iš Darbo biržos gauti valstybės paramą, vyriškis ilgai nedvejojo. Apmąstęs, jog pasinaudodamas savo patirtimi galėtų konsultuoti kitus neįgaliuosius, padėti jiems rengti verslo projektus, pirmiausia parašė savąjį. Jo idėjai buvo pritarta, tereikėjo vos poros smulkių papildymų, kad vyriškis galėtų imtis savo sumanymo. Gegužėje D.Malinauskas galės pažymėti pirmąsias savo sėkmingo verslo metines.

Sėkmės pavyzdžiai užkrečia
Šiandien D.Malinauskas džiaugiasi, jog jo konsultacijos ne vienam neįgaliajam padėjo atsistoti ant kojų. Sėkmingai parengti verslo projektai ir juos lydėjusi per 47 tūkst. litų valstybės finansinė parama akivaizdžiai įrodė, jog negalia – ne kliūtis sumaniems žmonėmsi pradėti savarankišką gyvenimą. Štai prieš metus dėl negalios iš darbo atleistas ukmergiškis Juozas įsisteigė namų ūkio skystųjų atliekų tvarkytojo darbo vietą ir kas mėnesį uždirba maždaug po 4 tūkst. litų. Regėjimo negalią turinti vilnietė Daiva įkūrė masažo saloną ir užsidirba po 3,5 tūkst. litų per mėnesį. Bronius iš Žemaitijos įsigijo bityną ir sėkmingai prekiauja medumi bei kitais bičių produktais. Rimantas iš Kauno, Teresa iš Vilniaus rajono užsiima aplinkos priežiūra ir dizainu. Už gautą paramą jie pirko kompiuterius ir nepigią aplinkos tvarkymo techniką bei įrankius. Judėjimo negalią turinčiam Vidmantui iš Utenos valstybės parama padėjo įkurti  baidarių nuomos punktą ir sėkmingai konkuruoti su sveikaisiais šio verslo atstovais. Dmitrijus iš Klaipėdos įsisteigė tiksliųjų mokslų korepetitoriaus darbo vietą, muzikinį išsilavinimą turinti suvalkietė Dalia įsigijo muzikos sintezatorių ir linksmina vestuvių bei kitų švenčių dalyvius, vilniškis Gediminas įkūrė fotostudiją bei fotografijos mokyklėlę ir norinčiuosius moko fotografuoti bei filmuoti.
Tai dar ne visas tiek D.Malinausko, tiek jo klientų sėkmingos veiklos sąrašas. Pastaruoju metu vyriškis 6 neįgaliesiems rengia verslo projektus, dirba dar bene su 15 savo verslą norinčių pradėti neįgaliųjų. Tiksliau – kol kas diskutuoja su jais, bando išsiaiškinti, ko jie nori ir ką gali.
Svarbiausia – gera idėja
Savas verslas tikru išsigelbėjimu gali tapti ir darbo netekusiems, ir iš gaunamų išmokų ekonominiu sunkmečiu nebeišgyvenantiems neįgaliesiems. Pasak D.Malinausko, pastarosiomis savaitėmis gerokai padaugėjo tuo besidominčių žmonių. Pokalbį su į jį besikreipiančiais neįgaliaisiais konsultantas pradeda paprastais klausimais, padedančiais išsiaiškinti, kokios patirties žmogus turi, ką sugeba daryti, kaip įsivaizduoja savo verslą, kokią jo idėją turi. Pasak D.Malinausko, dažnai vos ne iš pirmo sakinio galima nuspręsti, ar žmogus turi kokią verslo idėją, ar vien pinigų tikisi.
„Europosprojektai.lt“ konsultantas sako sutikęs ne vieną entuziazmo, idėjų kupiną žmogų, kuris tikrai išgyventų iš susikurto verslo, bet neturi pinigų jo pradžiai, nežino, kaip parengti valstybės paramai gauti reikalingus dokumentus. Padėti tokiems –  vienas malonumas. „Lietuvoje per 250 tūkst. neįgaliųjų. Bent 3 proc. jų, t.y.7,5 tūkst. neįgalių žmonių, tikrai yra iniciatyvūs, veiklūs ir galėtų kurti savo verslą, tereikia jiems padėti sutvarkyti visus formalumus“, – įsitikinęs D.Malinauskas.
Pasak jo, net pats paprasčiausias amatas gali tapti sėkmingo verslo pamatu. Kiek neįgaliųjų puikiausiai mezga, drožinėja, pina iš vytelių, masažuoja, fotografuoja, kepa šakočius, groja, siūna, buhalteriauja, kerpa, netgi remontuoja automobilius ar kalviauja, užsiima kitais dalykais. Tačiau dauguma jų skundžiasi, jog neturi kur dėti savo dirbinių, nėra kur jų realizuoti. D.Malinauskas tokiems žmonėms visada turi ką patarti. Jis neabejoja, jog, pavyzdžiui, meistriškai angelus ar net šaukštus drožinėjantis neįgalusis, parengęs projektą ir gavęs valstybės paramą bei įsisteigęs darbo vietą, galėtų ne tik įsigyti modernesnę, platesnei veiklai tinkančią įrangą, baigti nors minimalius verslo kursus, bet ir pasirūpinti jų realizavimo rinka – pavyzdžiui, susikurti internetinę svetainę, pasirūpinti, jog ji būtų prieinama užsieniečiams (tekstas būtų pateiktas ir anglų kalba), pateikti joje savo dirbinių pavyzdžius, sukurti galimybę ne tik priimti užsakymus internetu, bet ir atsiskaityti už juos, verslas tikrai pajudėtų į priekį. Konsultantas neabejoja, jog jeigu žmogus turi darbo su medžiu įgūdžių, tai įsigijęs jo apdirbimo įrangą gali, tarkim, pagal užsakymus daryti laiptų pakopas, dekoratyvinius elementus, drožiniais puošti baldus ar pan. Savo gaminius galima pareklamuoti ir kokiame nors skelbimų laikraštyje.
Valstybės parama – ne labdara
Teikdama paramą neįgaliųjų verslui kurti, valstybė nesiima labdaros fondo vaidmens. Jos tikslas – suteikti atspirties tašką, kad neįgalus žmogus įsisteigtų darbo vietą ir išlaikytų save. Tai – savarankiško užimtumo rėmimas. Nors toks neįgalus verslininkas valstybei mokesčių nemoka, bet ir pats netampa jai našta – nelaukia, kol Darbo birža jam pasiūlys kokį nors darbą, jam nereikia mokėti bedarbio pašalpos ir pan.
Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai konsultantams padėjus sukurti verslo projektą neįgalusis pasiima visus pinigus ir… prapuola. D.Malinauskas primena, jog už įsipareigojimų nevykdymą teisės aktai numato griežtą atsakomybę. „Su Darbo birža 3 metams sutartį pasirašęs, bet veiklos nevykdantis ar neleistinai anksčiau nei numatyta ją nutraukiantis neįgalusis po pirmų nesėkmingų metų turi grąžini visą jam suteiktą valstybės paramą, po antrų – 80, po trečių – 50 proc. gautos paramos sumos. Jei jos negrąžina, teisės aktų numatyta tvarka šie pinigai išieškomi.“

Aldona MILIEŠKIENĖ
Bičiulystė, 2009, Nr.1; www.biciulyste.lt

Komentarai išjungti.