Sliekai palengvino gyvenimą

Sliekai palengvino gyvenimą

Kaip pūvančių lapų ar kitų organinių atliekų krūvą greitai paversti naudinga trąša?

Panevėžio rajone jau dvidešimt metų gėlininkyste besiverčianti Gražina Šimoliūnienė nenuilsdama tikina gėlininkus, sodininkus ir daržininkus, kad raudonieji Kalifornijos sliekai – nepakeičiami talkininkai. „Šie sliekai gali sunaikinti daugybę atliekų ir dar pagaminti vertingų trąšų“, – įsitikinusi moteris.

Mėšlą pakeitė biohumusas

Ėriškiuose gyvenanti Lietuvos gėlininkų sąjungos narė G.Šimoliūnienė, ne kartą apdovanota už profesionalumą, kasmet parduoda daugybę įvairiausių gėlių, augalų. Jos pačios kiemas ir namai skendi gėlėse, o reti augalai prikviečia mėgėjų iš įvairių Lietuvos vietovių.

Anksčiau jos šeima parduodavo nemažai daržovių daigų, patys augino daržoves. Daigams auginti pirko nemažai žemių. Ėriškiečiai laikė ir gyvulių, kurių mėšlą naudojo tręšti. „Mėšlą pūdydavome, tačiau tai ilgas procesas. Buvau skaičiusi apie Kalifornijos sliekus, tačiau Lietuvoje jų buvo neįmanoma gauti“, – pasakojo moteris. Prieš dvylika metų G.Šimo liūnienė Panevėžio turguje atsitiktinai išvydo moterį, pardavinėjančią Kalifornijos sliekus (išvestus JAV Kalifornijos universiteto mokslininkų 1959 metais). Už 5 litus įsigyta sauja sliekų, paskleistų komposto krūvoje, daug ką pakeitė gėlininkės kieme ir namuose. Gėlių augintoja dabar paprastai neperka nei trąšų, nei žemių, nesuka galvos ir dėl susidarančių organinių atliekų. Jas raudonieji padarėliai paverčia labai vertinga trąša – biohumusu.

Maistas sliekams

„Pradėjome rūšiuoti šiukšles. Visos namie susidarančios organinės atliekos – obuolių graužtukai, visokios lupenos, arbatos, kavos tirščiai, bananų žievės, citrusinių vaisių žievelės ir pan. – keliauja į kompostą“, – sakė moteris. Į kompostą metamos ir daržo atliekos, nupjauta žolė, lapai, šakelės. Žemės gyventojai neįveikia tik storesnių šakų. Jiems tinka viskas, kas pūva. Tiesa, tuo, kas dar žalia, nepradėję pūti, sliekai nesimaitina. Jiems tinka užpilti pjuvenomis susmulkinti kiaušinių lukštai.

Komposto dėžė padalyta į tris dalis. Vienoje pusėje pilamos atliekos, kurių apačioje jau pradeda „darbuotis“ sliekai, kitoje šie gyviai baigia doroti, kas dar likę iš atliekų. Kai ėdesio nebelieka, sliekai peršliaužia į tą dalį, kur atliekos kaupiamos. Trečiojoje dalyje kaupiamas jau pagamintas biohumusas.

Nelikus ėdesio gali pabėgti

Nors tvirtinama, kad Kalifornijos sliekai bijo šalčio, gėlininkė juos komposte laiko per žiemą. Visai žiemai gausiai prikrauna maisto, viršų uždengia šiaudais, pjuvenomis ar gausiai prikrauna lapų ir būtinai uždengia polietilenu. Tolėliau nuo namų yra didžiulė komposto krūva, kurioje sukrautos viename hektare augusių gėrybių atliekos. Joje taip pat knibžda milijonai sliekų.

Dalį raudonųjų gyvių šeimininkė per žiemą laiko kubile, šildomame šiltnamyje. Juos retkarčiais pamaitina lapais ir užriša agroplėvele. Tik visiems primena, kad jie nuolat turi turėti ėdesio, kitaip iššliauš jo ieškoti. Tokį pokštą sliekai šeimininkei buvo iškrėtę vos pradėjus juos veisti. „Kartą buvau puolusi į neviltį, kad jų nebeliko. Tačiau darže pakėlusi priravėtų žolių krūvą išvydau savo augintinius. Pasirodo, jie buvo pristigę maisto“, – pasakojo gėlininkė.

Sliekai per parą suėda dvigubai daugiau nei patys sveria. Be to, jie labai vislūs ir, palyginti su kitais sliekais, gyvena 4 kartus ilgiau (iki 16 metų). Gėlininkė primena, kad sliekai nemėgsta sausros ir drėgmės pertekliaus. Tad kai nelyja, kompostą reikia palaistyti, o gausiai lyjant vanduo paprastai susigeria į žemę. Kalifornijos sliekus reikia saugoti nuo kurmių. Jei jų yra kieme, komposto dėžė turi būti su dug nu. Sliekai yra skanėstas ir vištoms. Beje, vištos, lesančios sliekus, tampa labai dėslios.

Daug vertingų medžiagų

„Biohumuse pasodinti ar juo patręšti augalai vešėte veši. Jį naudoju ir daržovėms, ir augalams, ir gėlėms. Ši trąša labai tinka braškėms, pomidorams, agurkams. Tik jų daigų sodinti į gryną humusą negalima, nes jis bus per stiprus“, – sakė G.Šimoliūnienė. Gėlininkė tvirtino, kad augalus galima laistyti ir biohumuso tirpalu (pusę kibiro trąšų užpilti vandeniu ir palaikyti porą savaičių). Pasak specialistų, biohumuse gausu makro ir mikroelementų, vitaminų, fermentų, aminorūgščių, naudingos mikrofl oros, augalų augimą skatinančių ir atsparumą ligoms didinančių medžiagų. Tvirtinama, kad biohumuse nepalyginti daugiau nei mėšle naudingųjų bakterijų, kurios atkuria dirvožemio gyvybingumą.

Skleidžia savo patirtį

„Kai kam mano augintiniai kelia juoką. Žmonės negali patikėti, kad jie tokie naudingi. Bet labai malonu, kad vis daugiau gyventojų nori įsigyti, atvažiuoja iš įvairių Lietuvos kampelių. Štai buvo žmogus iš vienos Vilniaus sodų bendrijos. Sodininkai nusprendė, kad sodų atliekas sudoros sliekai, o gyventojai pasidalys biohumusą“, – ekologišką būdą tvarkytis su organinėmis atliekomis skleidžia G.Šimoliūnienė. Gėlininkei širdį glosto sutvarkyti kiemai, juose žydintys gėlynai. Moterį džiugina, kad pastaraisiais metais vis daugiau žmonių gražina savo aplinką.

VL žurnalistė Vida Tavorienė

Komentarai išjungti.