Užimtumo rėmimo įstatymas praplėtė negalią turinčių žmonių galimybes, bet sumažino subsidijas

Užimtumo rėmimo įstatymas praplėtė negalią turinčių žmonių galimybes, bet sumažino subsidijas

Seimas priėmė daug diskusijų kėlusį Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo įstatymą. Jį palaikė 96 Seimo nariai, prieš buvo vienas, susilaikė 15 parlamentarų. Skubos tvarka svarstytas įstatymas įsigalios nuo rugpjūčio 1-osios. Pasak įstatymo iniciatorės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo įstatymu siekiama sušvelninti ekonominio sunkmečio įtaką nedarbo augimui, sudaryti galimybes išsaugoti darbo vietas ir daugiau žmonių paskatinti dalyvauti aktyvios darbo rinkos priemonėse. Šiame įstatyme įtvirtintos nuostatos labai aktualios ir neįgaliesiems.

Į papildomai remiamų asmenų sąrašą įtraukti ir sunkiausios negalios asmenys

Užimtumo rėmimo įstatyme į papildomai remiamų asmenų sąrašą iki šiol nebuvo įtraukti asmenys, kurių darbingumas nesiekė 20 proc. Ne sykį neįgalieji apie tai diskutavo su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) atstovais, prašydami panaikinti diskriminuojantį terminą „nedarbingas asmuo”, neleidusį jiems registruotis darbo biržoje, tikėtis papildomai remiamos darbo vietos. Pakeistame įstatyme patikslintas darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų sąrašas. Į jį pateko: darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis, darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 proc. darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis ir darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 proc. darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis.

Seimas pritarė parlamentaro Artūro Meliano siūlymams į papildomai darbo rinkoje remiamų asmenų sąrašą įtraukti ir neįgaliuosius, kuriems NDNT sprendimu nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra, prižiūrinčius asmenis įdarbinti daugiau parengtų socialinių darbuotojų padėjėjų, sudaryti galimybes neįgaliuosius prižiūrintiems asmenims dalyvauti darbo rinkoje, taip pat numatyti galimybes nevyriausybinėms organizacijoms dalyvauti užimtumo įgyvendinimo priemonėse.

Subsidijuojamos darbo vietos – gera paskata neįgaliųjų organizacijoms

Anykščių rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Aldona Šerėnienė teigia, jog Užimtumo rėmimo įstatyme numatyta įdarbinimo subsidijuojant galimybė – didelis palengvinimas ir nuolat finansinių rūpesčių neišvengiančioms neįgaliųjų organizacijoms, ir patiems negalią turintiems žmonėms. Kadangi NDNT neįgaliajam paprastai leidžia dirbti tik 4–6 val. per dieną, darbdaviai nelabai noriai įdarbina tokius žmones, o neįgaliųjų organizacijose jie visada gali pritapti. Įstatymas numato, jog neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 proc. darbingumas, ir išsaugojusieji 30–40 proc. darbingumo gali būti remiami neterminuotai. Kai darbo sutartis sudaroma su 45–55 proc. darbingumo turinčiaisiais ir su asmenimis, įgijusiais socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikaciją ir pradedančiais darbo veiklą, jie valstybės subsidijos gali tikėtis 12 mėnesių.

Šiuo metu Anykščių rajono neįgaliųjų draugijoje dirba 3 darbuotojai, kuriuos pagal subsidijavimo programą įdarbino Darbo birža. Su neįgalia paslaugų teikėja Rita Češūniene neterminuotą darbo sutartį draugijos pirmininkė pasirašė daugiau kaip prieš 4-erius metus. Už dirbtas valandas Darbo birža sumokėdavo ir atlyginimą, ir socialinio draudimo įmokas. Panašiomis sąlygomis jau apie dvejus metus dirbo ir rajono neįgaliųjų draugijos Kavarsko padalinio valytoja Virginija Klimašauskienė. Tokiais pagrindais anksčiau draugija buvo įdarbinusi ir daugiau neįgaliųjų.

Seimo priimtas pakeistas Užimtumo rėmimo įstatymas numato, kad subsidijos darbo užmokesčiui dydis negali viršyti dviejų Vyriausybės patvirtintų minimaliosios mėnesinės algos dydžių. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo įdarbinto asmens darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos lėšų: 1) 75 proc. apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis; 2) 60 proc. apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 proc. darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis; 3) 50 proc. apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 proc. darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis.

Viešųjų darbų trukmę reikėtų ilginti

Anykštėnai sėkmingai išbandė ir dar vieną Užimtumo rėmimo įstatyme numatytą remiamą įdarbinimo formą – viešuosius darbus. Taip draugija yra įdarbinusi dar vieną neįgaliąją. Tiesa, daugiau kaip 6 mėn. per metus negalinti trukti jų „darbo karjera“ – ganėtinai nepalankus dalykas. Pasak A.Šerėnienės, dažnai darbuotojui tenka patikėti materialines vertybes ir pan., todėl  žmones nuolat keisti sudėtinga. Pirmininkės nuomone, ir šiuo atveju labiau pasiteisintų nuolatinės darbo vietos steigimas, nes darbuotoją motyvuotų stengtis išlikti darbovietėje.

Ukmergės rajono neįgaliųjų draugija taip pat turi pagal viešųjų darbų programą įdarbintų neįgaliųjų. Deja, jau baigiasi 3 mėn. laikotarpiui įdarbintos pagalbinės darbuotojos Rimos Dutkienės darbo sutartis. Draugijos pirmininkė Zita Kviklienė patenkinta sąžiningu moters darbu – ji ir patalpas sutvarko, ir aplinką prižiūri, ir į draugiją atneštus drabužius sutvarko, jei reikia, susiuva ir pan. Būtų gerai šią sutartį pratęsti, tačiau draugija neturi tokių finansinių galimybių.

Z.Kviklienė taip pat turi pastabų dėl viešųjų darbų programos. Viena svarbiausių – šių darbų trukmė. Pirmininkė teigia suprantanti, jog dirbant po 3–6 mėnesius per metus ta pačia darbo vieta gali pasinaudoti keli žmonės, tačiau su jais nelengva ir darbdaviams, ir žmonėms, kuriems jie teikia vienokias ar kitokias paslaugas. Ypač sunku su senyvais žmonėmis, kuriems padėti paprastai jie ir įdarbinami. Deja, tokių permainų pakeistame įstatyme nenumatyta.

Subsidijos mažesnės, bet jų gavėjų ratas – platesnis

Užimtumo rėmimo įstatyme išplėstas ratas asmenų, turinčių teisę gauti subsidiją darbo vietai steigti, kai pradedamas nuosavas verslas. Tokia valstybės parama galės pasinaudoti ir, tarkim, rateliais judantis žmogus, dėl patirtos traumos praradęs daugiau kaip 75 proc. darbingumo, tačiau išsaugojęs visą savo intelektualinį potencialą. Taip pat bus remiamas ir savarankiškas užimtumas, kai verslą pradeda vienas iš tėvų, o šeimoje auginami 3 ir daugiau vaikų. Pasak projekto rengėjų, sėkmingas daugiavaikių tėvų verslas padės į darbinę veiklą įtraukti ir kitus šeimos narius. Taip išplėtus šia subsidija pasinaudoti galinčių asmenų ratą, sumažintas paramos jiems dydis. Pakeistame įstatyme numatyta maksimali subsidija darbo vietai steigti – iki 40 minimalių mėnesio algų dydžio (iki šiol buvo 22 vidutinio darbo užmokesčio dydžiai).

Neįgaliųjų verslo informacijos centro (NVIC) direktoriaus Antano Ruginio nuomone, pagrindinis dalykas – ne pačios subsidijos sumos dydis, o tai, kad numatytų pinigų užtektų visiems norintiesiems, kad būtų realiai įgyvendinama įstatymo teikiama galimybė juos gauti. Pernykštė patirtis parodė, kad jau rugsėjį pradėjo sekti savarankiškam verslui kurti numatyti pinigai, o spalį jų neturėjo nė viena savivaldybė. Praeitais metais darbo vietą sau įsisteigė 56 neįgalieji (tik Alytaus apskrityje neatsirado nė vieno to norinčio). Jiems suteikta 2 mln. 40 tūkst. Lt valstybės parama. Taigi vienai darbo vietai sukurti vidutiniškai panaudota per 36 tūkst. Lt, todėl dėl sumažėjusios subsidijos A.Ruginis didelio pavojaus neįžvelgia.

NVIC direktorius atkreipė dėmesį, jog priimtasis įstatymas sumažino ne darbo vietos įkūrimui skirtą subsidijos sumą, o pakeitė jos skaičiavimą. Nuo 2006-ųjų vidurio, kai buvo priimtas įstatymas, suteikiantis darbo vietos kūrimo subsidijos galimybę, šis dydis buvo susietas su vidutiniu atlyginimu, nuo šiol – su minimalia mėnesio alga. Beje, A.Ruginis pažymi, kad tuomet subsidijos suma ir nebuvo tokia didelė, kaip pastaruoju metu – ji siekė apie 30 tūkst. Lt, o labai išaugo ekonomikai kylant bei didėjant vidutiniam atlyginimui. A.Ruginio nuomone, šiandien įrangos kaina nelabai skiriasi nuo buvusios 2006-ųjų viduryje, tad didelio atotrūkio nėra. Kita vertus, nė vienos savivaldybės Darbo birža šiam tikslui skirtų lėšų, kaip nepanaudotų, į biudžetą tikrai negrąžino – vadinasi, jų poreikis buvo didelis.

„Europosprojektai.lt” konsultantas Darius Malinauskas, pats pasinaudojęs subsidija darbo vietai įkurti, o dabar padedantis tai daryti kitiems neįgaliesiems, mano, jog sumažinus paramos dydį neįgalieji privalės pirkti pigesnę, o tai reiškia ir paprastesnę įrangą, rinkoje taps mažiau konkurencingi. Rimtesnio verslo norintiems imtis neįgaliesiems sumažėjusi subsidija bus skausmingesnė. Pastaruoju metu D.Malinauskas konsultuoja valčių gamybos norintį imtis vyriškį, kuriam dabar numatyta valstybės parama tepadengs vos pusę būtino patalpų remonto išlaidų. Sumažėjus subsidijoms neįgaliesiems teks atsisakyti ir interneto svetainių, kurios savo verslą pradedančiam ir gaminiams ar paslaugoms užsakymų bei rinkos ieškančiam žmogui yra tiesiog būtinos.

Įstatymo rengėjai pripažįsta, kad ne visos jo nuostatos šalies gyventojams yra palankios, tačiau, pasak jų, taip prisitaikoma prie pasikeitusios ekonominės situacijos.

Aldona MILIEŠKIENĖ

Bičiulystė, 2009, Nr.25; www.biciulyste.lt

Komentarai išjungti.